EGLĖ ULČICKAITĖ (g. 1989) - jaunosios kartos menininkė, šiemet baigusi tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Aktyviai dalyvaujanti grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Kone labiausiai tapytoją domina aplinkos dokumentacija, dažnas autorės kūrinys - savotiškas reportažas, pasirenkami motyvai - istoriniai artefaktai, kultūros ženklai, sovietmečio žymių turintys peizažai, išryškinantys nykumo, vienišumo ar netgi absurdiškumo jausmą. Jausdama laikmečio, su kuriuo tiesiogiai nesusidūrė pasėkmes, susidurdama su praėjusio laiko ženklais čia ir dabar autorė nevengia nepažintos praeities mistifikavimo. Paveiksluose kartojasi audinių, drabužių raštai, sovietmečiu populiarių tapetų ar užuolaidų ornamentų motyvai, daiktai iš vaikystės atsiminimų. Tokiu būdu menininkė tyrinėja ‘prasilenkimo su laiku’ pojūtį, paskatintą konkretaus įvykio - sovietinio gimimo liudijimo praradimo. Iki tol nereikšmingo dokumento netekimas Eglę pastūmėjo į nostalgijos jausmo tyrinėjimus. Analizuodama dabartinę savo aplinką, bei tą, kurioje gimė, tapytoja bando išjausti pačios neišgyventą praeitį.

Iš pirmo žvilgsnio tikslus ir reportažinis Eglės paveikslų vaizdas iš tiesų yra transformuotas, nes iš viso vaizdo išskirta konkreti detalė keičia ir slepia realybę. Visa tai neatsiejama nuo nostalgijos, - naujas vaizdas nebereiškia to, ką reiškė prieš tai.

KONKRETUS ĮVYKIS, PASKATINĘS MINTIS NUKREIPTI Į PRAEITĮ, BUVO SOVIETINIO GIMIMO LIUDIJIMO PRARADIMAS - interviu su Egle Ulčickaite šiuolaikinio meno dienraštyje artnews.lt